kulikauti

kulikauti
kulikáuti, -áuja, -ãvo intr. Šn, kūlikáuti ; Zp 1. eiti per žmones kuliant, verstis kūlimo darbu: Eisiva, sako, kulikaut į dvarą BsMtI42. Žiemą jis eidavo kulikáudamas Gs. Visa savaitė, kai mūs vyrai kulikauja . Šįmet per visą žiemą kulikavaũ, tai nor pavasarį reikia pasilsėt Ūd. 2. dem. kulti 1: Tai kulikáujat po biskį? Vlkv.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • kūlikauti — kūlikáuti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”